- འཕོངས་པ་
- ['phongs pa]I 1. būt. phongs arba 'phongs - būti vargšu (varguoliu, beturčiu), nelaimingu; stokoti; prarasti, netekti; rgyal po sras kyis 'phongs nas - karalius, netekęs sūnaus; 2. 1) varguolis, beturtis, vargšas; elgeta; 2) laṅghita - tas, su kuriuo blogai apsieinama; nelaimingas. II anat. išangė.
Tibeto-lietuvių žodynas.